- pėdas
- 1 pė́das sm. (3) 1. SD345, R, K surištų javų glėbelis: Surišk rugius į pė́dus J. Šįmet geri rugiai – pė́das prie pė́do Grš. Kad rugiai geri, pė́das pė́dą veja Ėr. Jau moterys per dideliais pėdaĩs sugriebė Gdl. Linus riša pėdaĩs, nuog pievos pakėlę Dv. Uždengia [gubą] pė́du Pn. An pado pakloja tuos pė́dus ir kulia kultuvais Pb. Koc maža, ale su pjovėjom pė́das pėdañ pjauna Arm. Radau varpą, tai pėdañ kišu Vlk. Pė́dus stato kambliais žemėn Šlčn. Pakėlė pė́dą – birsta [grūdai] kaip lytus Vgr. Visi pėdaĩ sužėlė an dirvos, kai lijo be pertrūkio Užp. Pėdelis SD1170. Guli in kelio žmogus – misli[j]au, linų pėdẽlis Ktk. Po dešims pėdẽlių linus statėm Kls. Pėdukùs [linų] surišu Kls. Pėdáitis didesnis Lz. Iš pėdų̃ padengčia klaimą Nmč. Kapa – šešiasdešim pėdų̃ Grv. Reikia pėdúosnan surišt kviečius Pb. Išlasykite pirm kūkalius ir suriškite juos pėduosu DP82. Surinkite pirm kūkalius ir suriškite ing pėdelius ant sudeginimo BPII206. Žemė būdavo atiduodama valstiečiams iš trečio pėdo (už trečiąją dalį derliaus) rš. Kulti iš trečiojo pėdo Šts. ^ Žumigo kap pė́das Rod. Girtas kaip pė́das (labai girtas) Rud. Buvau ne didesnis už pupų pėdą Slnt. Išguldė visus kaip dirvoj pė́dus Btg. Aš mažas vaikelis kaip pupų pėdelis JD1469. Ištižęs kaip pupų pė́das Krkl. ║ Trg, Šk dešimt saujų linų: Ka švarūs linai, nepamatai, kai pė́dą surauni Erž. 2. prk. ko nors ryšulys, pluoštas, rinkinys: Fabrikai dalgius grūda pėdūse po dešimt dvyleka dalgių Šts. Atsiuntei pirmąjį pėdelį lietuviškų dainų LTI549(Jn).
Dictionary of the Lithuanian Language.